prieskonė

príeskonė sf. (1), príeskonės pl. (1) 1. pl. valgis pasiskaninti, skanėstas: Mes žiemą valgome tik príeskones (grybus ir kt.), o mėsą čėdijame vasarai Skr. 2. žr. prieskonis 3: Alus nusistelbęs, kažkokia svetima prieskonė Db.